NAUDOJIMOSI BENDRU NEKILNOJAMUOJU DAIKTU TVARKA

Rėda Brandišauskienė

Straipsnyje aptariama naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto tvarka: jos nustatymas ir keitimas, jos įtakos būsimiems bendraturčiams sąlygos, jos nustatymo santykis su kitais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdais ir kt. Daugiausia dėmesio skiriama naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkai. Nagrinėjant nurodytus klausimus, aptariamos galiojančios teisinio reguliavimo normos ir aktuali teismų praktika.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė; jos pagrindinis požymis - iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.72 str. 1 d., 4.73 str. 1 d.).

Kiekvienam savininkui bendrosios nuosavybės teisė reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Savininkų nuosavybės teisės bendrumas atsiranda ne bendros sutarties pagrindu. Tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir savininko savarankiškumą. Vieno ir to paties daikto savininkų daugetui reikia specialaus tokių santykių reguliavimo ir atitinkamo tokio reguliavimo aiškinimo.

AKTUALI TEISMŲ PRAKTIKA IŠIEŠKOJIMO IŠ HIPOTEKA ĮKEISTO TURTO BYLOSE

Jonas Platelis

Advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas" advokatas

Kazimieras Karpickis

Advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas" advokato padėjėjas

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2011 faktinės aplinkybės susiklostė taip, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1 700 000 Lt kreditą. Užtikrinant prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, atsakovas įkeitė ieškovo naudai žemės sklypus.

Suėjus kredito grąžinimo terminui, atsakovas kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė. Šiuo pagrindu ieškovas pradėjo priverstinę įkeisto turto realizavimo procedūrą. Per ją paaiškėjo, kad atsakovo prievolė pagal kreditavimo sutartį ieškovui nebuvo tinkamai užtikrinta: skola pagal kreditavimo sutartį buvo lygi 1 844 324,44 Lt, o įkeisto turto vertė, remiantis turto vertės nustatymo pažymomis, - tik 870 000 Lt.

Nustatęs įkeisto turto ir atsakovo skolos disproporciją, ieškovas kreipėsi į teismą pareikšdamas actio Pauliana ieškinį. Ieškovas juo siekė nuginčyti sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir skolos dengimo su trečiaisiais asmenimis sutartis. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nesąžiningai ir neteisėtai sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius su atsakovais, nes būdamas įsipareigojęs ieškovui jų pagrindu sumažino savo turto vertę.

Konkurencijos teisės taikymo įmonių asociacijų sprendimams ypatumai

Jūratė Šovienė

LR konkurencijos tarybos narė

Paprastai viena iš asociacijos veiklos krypčių yra įvairios informacijos apie rinką kaupimas ir platinimas tarp asociacijos narių. Tai, be abejo, naudinga asociacijos nariams. Tačiau tam tikrais atvejais laikoma, kad informacijos mainai tarp konkurentų tiesiogiai ar per asociaciją riboja konkurenciją, nes dirbtinai padidina ūkio subjektų tarpusavio sąveiką ir elgesio priklausomumą; sumažina arba panaikina tam tikrą netikrumą dėl nagrinėjamų rinkų veikimo; mažina paskatas intensyviai konkuruoti; padidina įėjimo į rinką kliūtis. Konkurencijos teisės taikymo praktikoje tiek ES, tiek nacionalinės konkurencijos institucijos laiko, kad keitimasis strategiškai svarbia, individualia, konfidencialia ir aktualia informacija koncentruotoje rinkoje yra laikomas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir (ar) SESV 101 straipsnio pažeidimu.

Keletas klausimų apie bylinėjimosi išlaidų institutą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimus

Irmantas Šulcas

Teisininkas

Su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Jame nustatytas sąrašas nėra baigtinis, nes šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, gali pripažinti ne tik išlaidas, tiesiogiai išvardytas CPK 88 str. 1 d. 1-8 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. O įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos, kad būtų pripažįstamos nurodytomis išlaidomis, turi atitikti abi CPK 88 str. 1 d. 9 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar patirtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama iš to, ar asmuo neišvengiamai privalėjo turėti šių bylos nagrinėjimo išlaidų, ar nebuvo įmanoma apsieiti be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad patirtas išlaidas būtina įrodyti.